Sutartis – tai dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę.
Sutartis sudaroma vadovaujantis sutarčių laisvės principu – sutarties šalys turi teisę laisvai sudaryti ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas.
Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato privalomosios teisės normos, t. y. tam tikros nuostatos sutartyje privalo būti įtvirtintos pagal teisės aktų reikalavimus, pvz., kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietė
Reikia nepamiršti, kad teisės aktai nustato ir draudžiamas sąlygas, t. y. kokios sąlygos negali būti numatytos sutartyje. Pavyzdžiui, LR Civilinio kodekso 6.334 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta imperatyvi (privaloma) teisės norma, draudžianti pirkimo pardavimo sutartyje šalims numatyti sąlygas, panaikinančias ar apribojančias pardavėjo atsakomybę už daiktų kokybės trūkumus, nes tokios sutarties sąlygos bus niekinės ir negalios (LR Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalis).
Paminėtina ir sutarties forma. Teisės aktai neretai nustato, kokia forma privalo būti sudarytos sutartys, pavyzdžiui, nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarčiai privaloma notarinė forma.
Svarbu atsižvelgti į tai, jog įstatymas numato tam tikrų sutarčių (pavyzdžiui, nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo, nekilnojamųjų daiktų nuomos, sudarytos ilgesniam kaip vienerių metų terminui ir kt.) privalomą teisinę registraciją.
Ir pabaigai, vienas iš pagrindinių reikalavimų, taikomų sutarčių sudarymui, yra “turinio prieš formą” principo reikalavimas. Šio principo taikymas reiškia, jog atsižvelgiama ne į formalią teisinių santykių išraišką, o į realų šių teisinių santykių turinį.
Neatsižvelgiant į teisės aktuose sutarties turiniui ir formai numatytus reikalavimus, atskiros sutarties sąlygos arba visa sutartis gali būti pripažinta negaliojančia. Pripažinus sutartį negaliojančia, sutarties šalims kyla įvairios neigiamos pasekmės, neretai pasibaigiančios finansiniais nuostoliais.
Svarbu, kad kiekvienos sutarties turinys būtų aiškus, aptartos esminės jos sąlygos. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, bendradarbiauti ir kooperuotis, be to, sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Tai padeda išvengti ginčų, garantuoja verslo ir asmeninių teisinių santykių pastovumą. Todėl rengiant sutartį reikalinga kruopšti ir išsami reikalavimų, taikomų pagal konkrečios sutarties pobūdį ir specifiką, teisinė analizė.
